Jeigu atostogaudami kur nors Norvegijoje prisėsite ant stilingo minkštasuolio, užsuksite į kavinę Didžiojoje Britanijoje, restoraną Italijoje ar naktinį klubą Vokietijoje, apsigyvensite penkių žvaigždučių viešbutyje kur nors Nyderlanduose ar Austrijoje ir, laukdami registracijos, kol prieš jus esančius aptarnaus, prisėsite ant stilingos sofutės ar minkštasuolio vestibiulyje, žinokite, jog galbūt įsipatoginote ant UAB „Lauksva“ pagaminto baldo. Šiandien kontraktai su užsienio šalimis šioje įmonėje sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gamybos apimčių. Tokių galimybių įmonė galėjo sulaukti ir rinkoje įsitvirtinti tik sulaukusi labai gerų įvertinimų ir pripažinimo.
Investicija į brangią įrangą
Su kokiais partneriais įmonė bendradarbiauja ir kas yra tiesioginiai tų partnerių užsakovai, įmonės vadovė Loreta Valaitienė nekonkretizuoja,– jų daug, o partneriai turi savo tiesioginius klientus. Didelis įdirbis su tomis kompanijomis užtikrino įmonės patikimumą ir apie kokybę jau niekas su mumis nekalba, sako ji. Vienintelė problema – darbo sparta, gamybos tempai – visiems užsakovams reikia gerai ir kuo greičiau. Įprastas terminas, per kurį įmonė atlieka užsakymą nuo atsiųsto dizaino pavyzdžio, kuriame nurodomi praktiškai tik gabaritai, iki atkrovimo – keturios–šešios savaitės. Per jas įmonės konstruktoriai privalo sugalvoti technologijas, pateikti jų brėžinius, gamybos cechas turi mikronų tikslumu išpjauti medžiagas, sukonstruoti baldus, juos sustatyti ir tik tada palydėti iki pat užsakovo vietos. Logistika įmonė rūpinasi pati, nes partneriams tai būtų sudėtinga.
Populiarumą ir patikimumą įmonė užsitarnavo išsikeldama sau iš pirmo žvilgsnio neįveikiamas užduotis, pradėjusi dirbti su medžiu, metalu, stiklu, sukūrusi net kelias lauko baldų kolekcijas.
Teko nemažai investuoti į kompiuterines konstravimo programas, išsiugdyti darbuotojus, kurie šiandien visi be išimties moka skaityti skaitmenizuotus brėžinius, o kad nereikėtų medžio gaminių daryti rankomis, kad kiekviena medžio detalė, kurių prireikia vis įmantresnių, būtų kuo tikslesnė, ideali, investavo į naujus įrengimus. Šiuo metu jau derinamos skaitmeninės plokštės pjovimo, antros – šlifavimo staklės, o pirmadienį iš Italijos į cechą atvežtos dar vienos, pačios naujausios kartos šešiaašės staklės, kurios mikronų tikslumu leis išpjauti bet kokią detalę iš medžio.
„Mums būtinai reikia tokių detalių, nes norime gauti didesnius pinigus, kad deramai galėtume išlaikyti savo žmones, kad įmonė uždirbtų pelno, nes su paprastais baldais mes jau nesukonkuruojame. Atlyginimai kyla, ir akivaizdu, kad mes tų paprastų senų modelių tuoj neparduosime“,– atviravo su naujaisiais projektais ir užsieniu dirbanti Loreta.
Naująsias stakles surinks ir išbandys patys italai, jau baigiamos derinti plokštės pjovimo staklės, o po to jas jau prižiūrės firmos atstovai Lietuvoje. Tai 600 tūkst. eurų investicija, kad mūsų įmonė gyvuotų, gautų pajamų, kad žmonės turėtų kokybiškas darbo sąlygas, nes staklės dirbs su dulkių įtraukimu, taigi tiesiogiai patalpoje meistrui net nereikės būti – jis valdys kompiuterį. Visa tai, ką seniai žadėjau vyrams, pagaliau įgyvendinsime, kalbėjo L.Valaitienė, nekantraudama išbandyti naujus įrenginius. Juos planavo seniai, tikėjosi patekti į ES finansuojamus projektus, bet nepasisekus ryžosi patys.
Įmonės baldai – Milano parodose
Šiuo metu „Lauksvos“ gaminiai, kiekvieną kartą vis įmantresni ir sudėtingesnio dizaino, keliauja į Italiją, Nyderlandus, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Austriją, Daniją, Norvegiją. Kad įsivaizduotų skaitytojas jų mastą, turi suprasti, ką reiškia apstatyti baldų kolekcijomis prekybos, viešbubčių, restoranų tinklus. Antrus metus vykdomo projekto su italais užduotis – sunkiai įsivaizduojamų apimčių. Šiam užsakovui dar šiais metais reikia pagaminti baldus penkiolikai kavinių, sako Loreta. Tačiau lygiagrečiai kuriami ir nauji užsakymai. Kiekvienas konstruktorius turi vis naują projektą, su kuriuo dirba. Gamyba vyksta srautais. Negana to, įmonė kuria baldus kruiziniams laivams tiek lauko, tiek vidaus interjerui. Vieni iš jų pasiekė net Afriką.
Dizainą baldų kolekcijoms kuria žinomi Vakarų dizaineriai. Tarkime, Nyderlandų partneriai, labai garsi „brandą“ turinti įmonė, dirba su italų dizaineriu, o visą užsakymą, pradedant nuo konstrukcijos ir technologijų, kuriame mes, pasakojo L.Valaitienė. Taip pat dirbama su švedais ir danais. Kiekvienas projektas, pasakoja Loreta, reikalauja vis naujų iššūkių. Itin populiarūs minkšti baldai su gobeleno įtraukimais, juos sudygsniuoti padeda UAB „Lukšių tekstilė“, šiuo bendradarbiavimu įmonė labai patenkinta. Vienam užsakovui reikėjo ant atlošo segmento išsiuvinėti firmos logotipą – šį kruopštų darbą atliko firma Vilniuje. Beje, pasakojo ji ir kartu pokalbyje dalyvavę jos komandos nariai vadybininkai Robertas Balčius ir Indrė Stratkauskaitė, šį gaminį įmonei teko gaminti per patį karantiną, kai pernai gruodžio mėnesį „kovidas“ išguldė vos ne visą įmonę. Pati Loreta gulėjo ligoninėje. Teko darbuotis konsultuojantis telefonu, nuotolinėmis kompiuterio programomis ir viską padaryti gerai ir laiku. Nes ne laiku būtų sugriovę įmonės patikimumą. Tą suprato visas kolektyvas. Iš pradžių buvo šokas visiems, pripažino ji, bet įveiktas stresas vėl suteikė daug patirties ir naujų galimybių.
Iššūkis buvo panaudoti beveik trimetriniams kėdžių atlošams metalinį tinklą, kuris skirtas… kojoms valyti. „Mes jį turėjome nušlifuoti taip, kad nedraskytų prabangių megztukų ponioms. Visus metus dirbome prie to tinklo, o dabar tokiais baldais visa kavinė Italijoje apstatinėjama“,– apie įkurtą stiprų metalo cechą, kuriam taip pat reikėjo didelių investicijų, pasakojo L.Valaitienė. Įmonė turi ir medienos džiovyklą, gaterinę.
Dirbti sunku, bet labai įdomu, linksmai nusiteikusi kalbėjo įmonės vadovė.
„Lauksvoje“ pagamintais baldais apstatytas didžiausias Norvegijoje, Bergeno mieste, esantis prekybos centras, kitais – naktinis klubas Vokietijoje, Londone – pramogų salės, gaminami baldai italų laivų „Marine“ kompanijai. Čia taip pat nestokota iššūkių – naudotas specialiai paruoštas metalas, mediena ir kitos medžiagos, atsparios klimato pasikeitimams, druskoms, vandeniui, karščiams.
Kuo platesnę gamą tos pačios stilistikos baldų apimame, tuo mums geriau, sako vadybininkė Indrė. Mūsų, lietuviškai rinkai, tokios baldų įvairovės nereikia, todėl labai vertiname partnerius iš Vakarų, nes jiems tai labai svarbu. „Per mano darbo metus labai pasikeitė baldų technologogija, konstrukcijų sudėtingumas, dizainas,– prieš devynerius metus praktiką „Lauksvoje“ atlikusi ir čia dirbti pasilikusi sako Indrė. Šiandien „Lauksvos“ pagaminti baldai eksponuojami didžiosiose Milano baldų parodose, komfortą kuria Kanuose.
Neapleidžia Lietuvos rinkos
Įmonė neapleidusi ir Lietuvos rinkos. Tačiau gaminių kokybės lygis taip pat gerokai šoktelėjęs aukštyn. Tai reikalauja taip pat didelio įdirbio. Gaminiai brangūs, pigių baldų nebeliko, neslepia L.Valaitienė. „Jei būtume likę prie paprastų pigesnių dizainų, tai tikrai būtume sėdėję be darbo ir sakytume, kad neturime ką dirbti, nes nėra klientų. O kai šokom aukštyn, tai nevaliojame apsidirbti“,– linksmai kalbėjo ji. Anot jos, žmonės perka jau tik labai komfortiškus ilgaamžius, ergonimiško dizaino baldus. Pigių sofų pilnas salonas ir niekam jų nebereikia. „Jei nebūtume padarę namų darbų, šiandien galėtume sakyti, kad Lietuvoje prekybos nėra“,– labai gerai išmanydama rinkas, paklausą ir turimą pasiūlą, pasakojo pašenkovė.
Kiekvieną teiginį grįsdami pavyzdžiais, ant biuro sienos rodydami užsieniečiams kuriamus baldus skaidruolėse, „Lauksvos“ atstovai labai daug nesigilino į tą ilgą ir sudėtingą kelią, kuris įmonę nuo 1995-ųjų įsikūrimo atvedė iki šios dienos. Kontraktai su užsieniečiais, išsiugdytas šimtaprocentinis pasitikėjimas įmone – tai ilgas dalyvavimo tarptautinėse parodose pristatant savo produkciją rezultatas, tai pažintys, tai užsakymai įmonėms, iš pradžių paprastesni ir vis sudėtingėjantys. Tai begalinis noras tobulėti ir drąsa investuoti, tai gebėjimas ugdyti ir išsiugdyti reikiamos kvalifikacijos žmones, kurie kolektyve vienas kitą suprastų iš pusės žodžio arba nereiktų nė jo, kad visi darbuotojai dirbtų kaip šveicariškas laikrodis. Šiandien mažai kas gali tokiomis galimybės pasigirti. Ar tokių Lietuvoje yra daugiau? Užsienio rinkose mums neteko su lietuviais susidurti, prisipažįsta Loreta Valaitienė.
Giedrimė DIDŽIAPETRIENĖ
Šakių raj. laikraščio „Laikraštis Valščius“ redaktorė
